Sámi eatnan duoddariid iävtuttuvvoo sämmilij aalmugjuáigusin
Sämmilij aalmuglij symbolij lävdikodde iävtut, ete Áillohaš – Nils Aslak Valkeapää Sámi eatnan duoddariid juáigusist šadda sämmilij ohtsâš aalmugjuáigus.
– Juáigusist lii tehálâš sajattâh sämikulttuurist já tot lii mii jieččân ärbivyehi. Sämmilijn lii jieijâs laavlâ Säämi aalmuglaavlâ. Tondiet lii-uv luándulâš, ete mist lii meid jieččân aalmugjuáigus, mii tiäddut juáigus merhâšume sämmiláid.
Áillohaš – Nils-Aslak Valkeapää Sámi eatnan duoddariid juáigus lii aaigij mield finnim merhâšume sämmilijd ovtâstittee symbolin, já tom láá távjá juoigâm sämmilâšpirrâsijn tego peivikiäjuin, škoovlâin, almos tábáhtusâin já mudoi-uv ohtâvuođâin, main sämmiliih láá čokkânâm. Áillohaš – Nils Aslak Valkeapää taiđust lii olesváldálâš säämi uáinu já sun lii taaiđâr, kiäs sämmiliih tobdeh hiäimuvuođâ. Sámi eatnan duoddariid -juáigusist láá ennuv siämmáássullâsâšvuođah jieškote-uv Sämieennâm juáigusärbivuovvijn, tom puáhtá ovtâstittiđ sehe vuelie, vuolle, luohti, livđe já leu´dd muusikân. Juáigus oovdâst sämmilij oohtânkulluuvâšvuođâ Sáámán, ko siämmást tot valdâl sämmilij rähisvuođâ jieijâs enâmáid. Säämi lii lieggâ sollâ, mon mij kattip já aibâšep.
Sämmilij aalmuglij symbolij lävdikodde iävtut aalmugjuáigusin ko. juáigus, ko tot lii tobdos pirrâ sämmilij aassâmkuávlu já tom láá maŋgâseh juoigâm, já Áillohaš – Nils Aslak Valkeapää lii jieš paddim ive 1978. Sämmilij aalmuglij symbolij lävdikodde iävtut Áillohaš – Nils Aslak Valkeapää jieš ive 1996 čäällim saanijd juáigus tekstân. Sun lii jieš maŋeláá almostittâm tom kirjestis Girddán, seivvodan ive 1999. Sämmilij aalmugjuáigus kalga pyehtiđ juoigâđ sanijttáá, motomij sanijguin tâi puoh sanijguin.
Sámieatnan duoddariid
dáid sámi mánáid ruoktu
galbma geađge guorba guovlu
sámi mánáid ruoktu
Beaivi Áhči gollerisku
almmi allodagas
coahkká váibmu Eanan eatni
eallin eatnun šoavvá
Mánu silbbat šelggonasat
jietnja meara márra
guovssahasat násteboagán
lottit ráidarasas
Vuoi dáid Davvi duovdagiid
dán viiddis almmi ravdda
garra dálkkit juoiggadallet
máná vuohttunluđiid
vuoi dáid fávrrus eatnamiid
vuoi jávrriid čuovgi čalmmiid
liegga litna eatni salla
gievvudeaddji gietkka
Biegga buktá Biegga doalvu
duottar dat lea duottar
duoddar duohken duoddar askkis
sámi mánáid dorvu
Sámieatnan duoddariid
dáid sámi mánáid ruovttu
šearrát gearrá šealggáhallá
sámi mánáid ruoktu
Sämmilij aalmuglij symbolij lävdikode iävtuttâs tuálvoo kieđâvuššâmnáál Sämmilij 22. konferensân ive 2021.
Tuávááš
Sämmilij aalmuglij symbolij lävdikode láá nomâttâm Sämirääđi já Taažâ, Ruotâ já Suomâ Sämitigeh. Lävdikode jesânin láá Petra Biret Magga-Vars, Anders Kråik, Lars Anders Bær, Ol Johan Gaup, Thomas Åhren já Anna Sakmarkina.
Sämmilij 21. konferens Tråantist ive 2017 piivdij, ete Sämmilij aalmuglij symbolij lävdikodde aalgât sämmilij aalmugjuáigusproosees, já oovdânpuáhtá hiäivulii juáigus sämmilij aalmugjuáigusin já puáhtá iävtuttâs kieđâvuššâmnáál Sämmilij 22. konferensân. Lävdikodde lii porgâm pargos forgâ kyehti ive já kavnâm iävtuttâsâs. Pargo juátkoo vala já juáigus heiviittuvvoo sämikieláid já juáigusärbivuovvijd já mudoi valmâštâlloo miärádâstoohâm várás.
Ohtâvuotâolmooš
Anders Kråik, tel. +46 70 224 71 61
Sämmilij aalmuglij symbolij lävdikode saavâjođetteijee kooskâst 2017-2019
Petra Magga-Vars, tel+358 40 732 55 03
Sämmilij aalmuglij symbolij lävdikode saavâjođetteijee 19.09.2019 rääjist.
Kove: Tarja Länsman